Dantenų kraujavimas yra aiškus signalas, kad burnos ertmėje vyksta uždegiminiai procesai ar sutriko organizmo pusiausvyra.
Tai nėra normalus reiškinys – dažniausiai dantenos kraujuoja dėl jų uždegimo (gingivito), tačiau priežasčių gali būti ir daugiau. Svarbu išsiaiškinti šios sveikatos būklės atsiradimo ir laiku imtis tinkamų veiksmų.
Odontologijos klinika Vilniuje „Domus Dentes“ dalijasi svarbia informacija apie dantenų kraujavimo priežastis, prevenciją ir gydymo galimybes, padėsiančią išvengti rimtesnių burnos sveikatos sutrikimų.
Gingivitas – tai paviršinis dantenų uždegimas, dažniausiai atsirandantis dėl susikaupusių minkštųjų apnašų. Apnašose esančios bakterijos išskiria toksinus, kurie dirgina dantenas. Organizmas reaguoja uždegimu – dantenos parausta, patinsta, tampa jautrios ir ima kraujuoti, ypač valant dantis ar valgant kietesnį maistą.
Ankstyvos stadijos gingivitą lengva sustabdyti – dažniausiai užtenka pagerinti burnos higieną ir atlikti profesionalią higieną odontologijos klinikoje. Tačiau negydomas gingivitas progresuoja į periodontitą, kurį gydyti gerokai sudėtingiau.
Pagrindiniai gingivito simptomai:
Periodontitas – tai pažengusi dantenų uždegimo forma, kuomet yra pažeisti gilieji audiniai: periodonto raištis ir žandikaulio kaulas. Ši būklė dažnai atsiranda dėl negydomo gingivito.
Periodontito metu susiformuoja gilios dantenų kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos ir pūliai. Ilgainiui ima nykti kaulas aplink dantį, todėl dantys tampa paslankūs ir gali iškristi. Šiai ligai būdingas nuolatinis kraujavimas, net ir nesant tiesioginio kontakto su dantenomis.
Periodontito požymiai:
Net jei dantys valomi kasdien, neefektyvi technika ar netinkama tarpdančių nepriežiūra leidžia bakterijoms daugintis. Apnašos kaupiasi ne tik ant dantų paviršių, bet ir tarpdančiuose, aplink dantenų liniją, ant liežuvio. Nešvarūs protezai ar ortodontiniai aparatai taip pat gali paskatinti uždegimą..
Ką reiškia netinkama higiena?
Vitaminai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį palaikant dantenų sveikatą. Jų trūkumas lemia audinių silpnumą, didesnį polinkį į uždegimus ir kraujagyslių trapumą. Net jei higiena gera, dėl vitaminų stokos gali atsirasti kraujavimas.
Svarbiausi vitaminai:
Dažni trūkumo požymiai:
Dantenų būklę stipriai veikia hormonų lygio svyravimai. Tam tikrais gyvenimo etapais – brendimo, nėštumo, menopauzės metu – organizmas tampa jautresnis uždegiminiams procesams.
Hormonai didina kapiliarų pralaidumą, dėl kurio dantenos gali lengviau kraujuoti, net veikiant nedideliam dirgikliui. Šiuo laikotarpiu itin svarbu palaikyti burnos higieną, priešingu atveju gali pradėti vystytis gingivitas ar periodontitas.
Tipiniai atvejai:
Gydytojas odontologas įvertins dantenų būklę, atliks profesionalią higieną ir, esant poreikiui, paskirs gydymą arba nukreips tyrimams dėl sisteminių ligų.
Tai – pats pirmasis gydymo etapas. Higienistas ar odontologas specialiais instrumentais pašalina minkštas ir sukietėjusias apnašas bei bakterijų sankaupas, kurių negalima pašalinti įprastomis priemonėmis namuose.
Higieną rekomenduojama atlikti kas 6 mėnesius, tačiau esant gingivitui ar periodontitui – dažniau. Tai padeda sustabdyti uždegimą ir sumažinti kraujavimo intensyvumą.
Gydytojas įvertina, kaip pacientas prižiūri burną ir paskiria konkrečiai jam tinkamas higienos priemones – šepetėlį, dantų pastą, tarpdančių siūlą, burnos skalavimo skystį.
Taip pat pacientui parodoma taisyklinga valymo technika, nes dažnai kraujavimą sukelia ne pati higienos stoka, o neteisingas valymas. Ši korekcija padeda užkirsti kelią pasikartojančiam uždegimui.
Esant laboratoriniam vitamino C, K ar B12 trūkumui, gydytojas rekomenduoja papildų vartojimą kartu su subalansuota mityba.
Vitaminas C stiprina jungiamąjį audinį, vitaminas K gerina krešėjimą, o B12 padeda išvengti burnos gleivinės pažeidimų. Be šių mikroelementų audiniai neatsistato ir kraujavimas gali ilgai tęstis net ir gerinant higieną.
Kai kraujavimas yra lėtinio pobūdžio ir susijęs su pažengusiu periodontitu, taikomas sudėtingesnis gydymas.
Tai apima:
