Žando patinimas nuo danties dažniausiai reiškia, kad burnoje vyksta bakterinė infekcija – organizmas taip reaguoja į uždegimą, susikaupusį aplink danties šaknį ar dantenose.
Ši būklė retai praeina savaime: net jei skausmas laikinai atslūgsta, infekcija dažniausiai lieka audiniuose ir gali paūmėti vėliau.
Odontologijos klinika „Domus Dentes“ paaiškina, kodėl ištinsta žandas, kokie požymiai rodo, kad reikia skubios pagalbos ir ką galima daryti namuose, kol laukiama vizito pas gydytoją.
Žando patinimas atsiranda, kai bakterijos iš pažeisto danties ar dantenų audinių patenka giliau ir sukelia uždegiminę reakciją.
Šio proceso metu audiniuose kaupiasi skysčiai, kurie ir sukuria matomą patinimą.
Dažniausia priežastis – negydomas kariesas. Jam pažeidus danties emalį ir dentiną, bakterijos pasiekia danties pulpą ir sukelia infekciją, kuri vėliau gali išplisti į danties šaknies sritį ir sukelti pūlinį.
Patinimą taip pat gali sukelti jau anksčiau gydytas dantis, kurio šaknies kanaluose liko neišvalyta infekcija, po senesniu vainikėliu susikaupusi infekcija, iškritusi ar nekokybiška plomba, danties įskilimas ar lūžis, taip pat sunkiai ar netinkamai dygstantis protinis dantis.
Infekcija dantyje gali tūnoti ilgą laiką visiškai be simptomų, o paūmėti tik tam tikru momentu – pavyzdžiui, peršalus, pervargus ar patyrus fizinę bei emocinę įtampą, kai organizmo imuninė sistema laikinai susilpnėja.
Taip pat skaitykite → Dantų šaknų kanalų gydymas.
Patinimas retai būna vienintelis požymis.
Dažniausiai kartu pasireiškia pulsuojantis ar tvinkčiojantis skausmas dantyje, skausmas sukandant ar kramtant, dantenų paraudimas ir paburkimas, kartus arba metalo skonis burnoje, taip pat bendras savijautos pablogėjimas – galvos skausmas, karščiavimas, patinę ir skausmingi limfmazgiai po žandikauliu ar kakle.
Infekcijai progresuojant, skausmas gali plisti į žandikaulį, ausį ar net galvos sritį, todėl kartais sunku tiksliai nustatyti, kuris dantis iš tikrųjų yra problemos šaltinis.
Dauguma atvejų reikalauja odontologo pagalbos, tačiau tam tikri požymiai rodo, kad gydymo reikia nedelsiant.
Jei tinimas sparčiai didėja, plinta į kaklo sritį, darosi sunku ryti ar kvėpuoti, pakyla kūno temperatūra arba atsiranda bendras silpnumas – tai ženklai, kad infekcija plinta toliau, ir delsti nebegalima.
Jei pas odontologą greitu metu patekti neįmanoma (naktį, savaitgalį ar per šventes), reikia kreiptis į skubios pagalbos centrą.
Kol vyksta laukimas, kelios priemonės gali padėti sumažinti diskomfortą, tačiau svarbu pabrėžti, jog jos nepašalina pačios infekcijos priežasties – tai suteiks tik laikiną palengvėjimą.
Skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, ibuprofeno (400–600 mg, iki 3 kartų per dieną, kas 6 valandas), vartojimas gali šiek tiek sumažinti skausmą ir uždegimą.
Šaltas kompresas, laikomas ant patinusios vietos apie 15–20 minučių su tokios pat trukmės pertraukomis, taip pat mažina patinimą – patinusios vietos šildyti jokiu būdu negalima, nes šiluma gali paskatinti infekcijos plitimą.
Burnos skalavimas šiltu druskos tirpalu (pusė šaukštelio druskos, ištirpintos pusėje stiklinės šilto vandens) padeda švelniai dezinfekuoti burnos ertmę.
Bandymas patį pūlinį pradurti ar spausti namuose yra pavojingas – tai gali paskatinti infekcijos plitimą į aplinkinius audinius, o nesteriliomis sąlygomis atliekama procedūra padidina riziką į žaizdą patekti papildomoms bakterijoms. Gydymas turi būti atliekamas tik odontologo kabinete.
Gydymo būdas priklauso nuo infekcijos priežasties ir jos išplitimo masto.
Jei pūlinys didelis, pirmiausia atliekamas jo drenavimas – nedidelis pjūvis pūlinio zonoje, leidžiantis pašalinti susikaupusį infekcijos turinį ir sumažinti spaudimą audiniuose. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl skausmo paciento metu nejaučiama.
Kai infekcija pažeidžia danties pulpą, atliekamas šaknų kanalų (endodontinis) gydymas: dantis nuskausminamas ir izoliuojamas nuo likusios burnos ertmės, šaknų kanalai kruopščiai išvalomi mechaniškai, apdorojami dezinfekuojančiomis medžiagomis ir užplombuojami, o danties vainikas atstatomas plomba arba vainikėliu.
Kai infekcija plinta į platesnius audinius, gali būti paskiriamas antibiotikų kursas – dažniausiai penicilinų grupės preparatai, jei pacientas jiems neturi alergijos.
Jei danties išsaugoti nepavyksta, jis pašalinamas.
Daugiau informacijos → Danties pūlinys. Kaip gydyti?
Net jei skausmas laikinai sumažėja ar patinimas atslūgsta savaime sustiprėjus imunitetui, pati infekcijos priežastis – bakterijos dantyje – niekur nedingsta, jei dantis negydomas. Anksčiau ar vėliau problema pasikartoja, dažnai jau sunkesne forma.
Negydoma infekcija gali plisti į žandikaulį, veido minkštuosius audinius ar kaklą, sukeldama vis didesnį patinimą ir sudėtingesnį gydymą.
Retesniais, bet rimtais atvejais bakterijos gali patekti į kraujotaką ir sukelti sisteminę organizmo infekciją.
Ilgai negydoma infekcija taip pat gali pažeisti aplinkinį kaulinį audinį, apsunkindama danties išsaugojimą – tokiu atveju jį dažnai tenka pašalinti.
Didžioji dalis šių problemų kyla dėl negydomo karieso ar dantenų ligų, todėl reguliari burnos priežiūra yra efektyviausia prevencija.
Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną, papildomai naudoti tarpdančių siūlą sunkiai pasiekiamoms vietoms išvalyti, o po kiekvieno valgio burną išsiskalauti vandeniu.
Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą leidžia pastebėti ir išgydyti kariesą dar prieš jam pasiekiant danties pulpą.
Profesionali burnos higiena, kurios metu pašalinamos kietos ir minkštos dantų apnašos, paprastai rekomenduojama kas 6 mėnesius, tačiau sergantiems periodonto ligomis, daug rūkantiems ar nešiojantiems breketus – dažniau, kas 3–4 mėnesius.
