Aftos (burnos opelės) – tai skausmingos žaizdelės burnos gleivinėje atsirandančios po gleivinės pažeidimo.
Jų atsiradimą dažniausiai sukelia mechaninės traumos burnos ertmėje, o gijimą lėtina nusilpusi imuninė sistema arba maistinių medžiagų trūkumas.
Atvira opa sudaro sąlygas bakterijoms patekti į pažeistą vietą, todėl negydomos aftos gali komplikuotis į rimtesnes sveikatos problemas.
Odontologijos klinika Vilniuje „Domus Dentes“ primena – laiku atpažintos aftos leidžia greičiau pradėti gydymą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Aftos atsiranda tada, kai burnos gleivinėje yra žaizda ir joje vystosi uždegimas.
Gleivinę pažeidimus dažniausiai sukelia kasdieniai dirgikliai: netyčinis įkandimas į skruostą, per stiprus dantų valymas, trintis kurią sukelia protezai ar breketai. Pažeistoje vietoje plyšta epitelis, ląstelės suyra ir atsiveria skausminga, balkšva opa su paraudusiu kraštu.
Aftų atsiradimą paspartina silpnaimuninė sistema, vitaminų B12, folio rūgšties, geležies ar cinko trūkumas, stresas, hormonų svyravimai ir maisto produktai, kurie papildomai dirgina gleivinę. Didesnę riziką turi žmonės, kurių šeimoje jau yra turinčių aftas.
Dažniausiai aftos atsiranda vidinėje lūpų pusėje, ant liežuvio kraštų, skruostų viduje ar po liežuviu. Opos yra skausmingos, nes pažeidimo vietoje atsiveria nervų galūnės. Jei opa nuolat dirginama, ji gyja lėtai.
Dažnai kartojantis aftoms, būtina išsiaiškinti jų priežastį.
Ilgai negyjančios aftos gali būti ženklas, kad organizmui trūksta svarbių medžiagų, yra sutrikusi imuninė sistema arba sergama lėtine liga, pavyzdžiui, žarnyno uždegimu. Tokiu atveju aftos yra ne priežastis, o simptomas.
Dažnai pasikartojančios opos taip pat didina antrinių infekcijų riziką, nes pažeista gleivinė tampa lengvu bakterijų taikiniu. Dėl skausmo žmonės vengia normalios burnos higienos, o tai dar labiau apsunkina gijimą.
Heigu opa neužgyja ilgiau nei dvi savaites, ją būtina įvertinti specialistui. Tokie pažeidimai gali reikšti dar rimtesnius gleivinės pakitimus, todėl delsti nereikėtų.
Aftų gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, uždegimo kontrolę ir gleivinės atsistatymą.
Pagrindinis metodas – vietinės gydomosios priemonės, kurios padengia opą apsaugine plėvele ir mažina jos dirginimą. Geliai, purškalai ar skysčiai su hialurono rūgštimi, alantoinu ar kitomis regeneraciją skatinančiomis medžiagomis sukuria gijimui tinkamą aplinką ir palengvina skausmą. Purškalai tinka esant kelioms ar sunkiai pasiekiamoms opoms, o skalavimo skysčiai – kai pažeidimų daug.
Esant stipresniam skausmui, prieš valgį gali būti naudojami nuskausminamieji. Jei aftos kartojasi ar įtariamas vitaminų trūkumas, gydytojas skiria sisteminį gydymą – B grupės vitaminus, geležį, cinką ar kitus reikiamus papildus. Kai aftas lemia imuniniai ar hormoniniai pokyčiai, gydymas taikomas pagal nustatytą priežastį.
Gilesni ar lėtiniai pažeidimai gali būti gydomi lazerine terapija, kuri paspartina epitelio atsinaujinimą.
Aftų nereikėtų gydyti savarankiškai. Gydymą galima taikyti namuose tik tuomet, kai naudojamos priemonės parinktos gydytojo.
| Aspektas | Patarimas |
| Burnos higiena | Valykite dantis du kartus per dieną minkštu šepetėliu, kad išvengtumėte gleivinės mikrotraumų. Naudokite pastą be natrio laurilsulfato (SLS), nes ši medžiaga dirgina gleivinę ir gali skatinti aftų atsiradimą. |
| Tarpdančių priežiūra | Tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai arba irigatorius padeda pašalinti maisto likučius ir bakterijas bei sumažinti antrinių infekcijų riziką. |
| Mityba ir mikroelementai | Įtraukite į racioną maisto produktus, kuriuose gausu vitamino B12, folio rūgšties, cinko ir geležies – jų trūkumas yra viena dažniausiai pasikartojančių aftų priežasčių. Venkite citrusų, šokolado, riešutų ar kitų produktų. |
| Streso valdymas | Stresas tiesiogiai veikia imuninę sistemą ir yra dažnas aftų provokatorius. Kasdien praktikuokite streso mažinimo technikas – kvėpavimo pratimus, meditaciją, fizinį aktyvumą. |
| Gleivinės apsauga | Venkite burnos traumų – rinkitės kokybiškus ortodontinius aparatus (jei tokius naudojate), koreguokite aštrius plombų ar protezų kraštus, nenaudokite kieto šepetėlio ar abrazyvinių higienos priemonių. |
| Vandens vartojimas | Gerkite pakankamai vandens – drėgna burnos gleivinė greičiau atsistato, o pakankamas seilių kiekis mažina mechaninio dirginimo ir infekcijų riziką. |
| Reguliarūs vizitai | Profilaktiškai apsilankykite pas odontologą kartą per metus – specialistas įvertins burnos gleivinės būklę, nustatys galimas recidyvų priežastis ir prireikus paskirs gydymą ar papildomus tyrimus. |
