
Periimplantitas – aplink danties implantą esančių audinių uždegimas, dėl kurio palaipsniui nyksta implantą laikantis žandikaulio kaulas.
Liga dažniausiai išsivysto dėl susikaupusių bakterinių apnašų.
Pirmieji požymiai gali būti kraujuojančios, paraudusios ar patinusios dantenos, tačiau uždegimas neretai progresuoja ir be skausmo. Negydomas periimplantitas gali baigtis implanto netekimu.
Periimplantito riziką mažina tinkamas implantavimo planavimas, lengvai prižiūrima protezinė konstrukcija ir reguliari burnos higiena.
Planuojant dantų implantavimą Vilniuje svarbu įvertinti ne tik trūkstamo danties atkūrimo galimybes, bet ir ilgalaikę implanto priežiūrą.
Aplink dantų implantus gali išsivystyti dvi skirtingos uždegiminės ligos.
Negydomas periimplantinis mukozitas gali progresuoti į periimplantitą, todėl dantenų uždegimą aplink implantą būtina gydyti dar prieš atsirandant kaulo pažeidimams.
Pagrindinė periimplantito priežastis – bakterinių apnašų kaupimasis aplink implantą. Bakterijos sukelia aplinkinių audinių uždegiminę reakciją, kuri ilgainiui gali pažeisti ir kaulą.
Ligos išsivystymo rizikai įtakos turi šie veiksniai:
Papildoma problema – po cementuojamo vainikėlio tvirtinimo po dantenomis likęs cementas. Jo perteklius gali skatinti vietinį uždegimą.
Periimplantitas dažnai nustatomas profilaktinių odontologo apžiūrų metu, nes ankstyvose ligos stadijose pacientas gali nejausti skausmo ar pastebėti kitų simptomų.
Diagnozei nustatyti atliekamas klinikinis ištyrimas ir rentgeno tyrimas.
Odontologas apžiūri aplink implantą esančias dantenas, patikrina, ar jos kraujuoja, ar yra pūlingų išskyrų.
Specialiu periodontologiniu zondu išmatuojamas dantenų kišenės gylis aplink implantą.
Rentgeno tyrimas leidžia nustatyti, ar nyksta implantą laikantis žandikaulio kaulas.
Dabartinė rentgeno nuotrauka palyginama su ankstesnėmis, atliktomis po implantavimo ir protezavimo.
Taip įvertinama, ar kaulo lygis sumažėjo, palyginti su pradine būkle, kai implantas jau buvo prigijęs.
Jeigu ankstesnių nuotraukų nėra, gydytojas kaulo būklę vertina pagal dabartinį rentgeno vaizdą ir klinikinio tyrimo rezultatus.
Gydytojas taip pat patikrina ant implanto pritvirtinto vainikėlio ar tilto būklę, ar konstrukcija netrukdo tinkamai valyti dantų ir ar aplink implantą neliko cemento likučių.
Periimplantito gydymo tikslas – sustabdyti uždegimą ir tolesnį kaulo nykimą, išsaugant funkcionuojantį implantą.
Gydymo metodas priklauso nuo uždegimo išplitimo, kaulo pažeidimo ir galimybių pasiekti bei išvalyti implanto paviršių.
Pirmiausia pašalinamos bakterinės apnašos ir kietosios nuosėdos nuo prieinamų implanto bei protezinės konstrukcijos paviršių.
Jeigu vainikėlis ar tiltas trukdo valyti uždegimo pažeistą vietą, gali būti koreguojama arba laikinai nuimama protezinė konstrukcija. Taip pat šalinami aptikti cemento likučiai, parenkamos kasdienės higienos priemonės prižiūrėti dantis namuose.
Po pradinio gydymo pakartotinai įvertinama aplink implantą esančių audinių būklė.
Jeigu nechirurginis gydymas nesustabdo uždegimo, gali prireikti operacijos.
Chirurginio gydymo metu atveriami aplink implantą esantys audiniai, kad gydytojas galėtų išvalyti sunkiai pasiekiamas implanto paviršiaus vietas ir įvertinti kaulo pažeidimą.
Atsižvelgiant į kaulo defekto formą ir dydį, kai kuriais atvejais taikomos kaulo atkūrimo procedūros.
Tačiau kaulo regeneracija įmanoma ne visose situacijose ir ne visada duoda pageidaujamą rezultatą.
Ne. Esant dideliam atraminio kaulo praradimui, implanto nestabilumui ar plačiai paplitusiam uždegimui, gali tekti implantą pašalinti.
Sprendimas priimamas įvertinus klinikinę situaciją ir gydymo prognozę.
Pastebėję kraujavimą, patinimą ar pūlingas išskyras aplink implantą, nedelsiant kreipkitės į odontologą. Nelaukite, kol atsiras skausmas – periimplantitas gali progresuoti ir be jo.