Burnos kandidozė – tai grybelinė burnos gleivinės infekcija, kurią sukelia mieliagrybis Candida albicans.
Šis mikroorganizmas yra natūrali žmogaus mikrofloros dalis, gyvenantis daugelio sveikų žmonių burnos ertmėje.
Ligą išprovokuoja nekontroliuojamas grybelio dauginimasis, kai sutrinka natūrali burnos mikrobiotos pusiausvyra ir pažeidžiama gleivinė.
Odontologijos klinikos Vilniuje „Domus Dentes“ specialistai paaiškina, kodėl susergama burnos grybeliu, kaip atpažinti pirmuosius simptomus, kokie gydymo metodai yra veiksmingi ir kaip išvengti šios infekcijos pasikartojimo.
Sveikoje burnos ertmėje Candida grybelio kiekį riboja trys pagrindiniai barjerai: naudingosios bakterijos, seilės ir imuninė sistema.
Bakterijos neleidžia grybeliui įsitvirtinti, seilės jį nuolat nuplauna, o imunitetas naikina ląstelių perteklių. Kandidozė išsivysto tada, kai sutrinka bent vienas iš šių apsaugos mechanizmų.
Kadangi ligą sukelia paties žmogaus organizme jau esantis grybelis, suaugusiųjų burnos kandidozė nėra laikoma užkrečiama liga.
ŽIV infekcija, onkologiniai susirgimai, taikoma chemoterapija ar imunitetą slopinantys vaistai susilpnina organizmo gynybinę sistemą, todėl jis praranda gebėjimą suvaldyti grybelio kiekį burnos ertmėje.
Nekontroliuojamas cukrinis diabetas didina gliukozės koncentraciją seilėse.
Grybelis šią gliukozę naudoja kaip pagrindinį energijos šaltinį ir dauginasi žymiai sparčiau. Dėl tos pačios priežasties grybelio augimą skatina ir mityba, kurioje gausu rafinuoto cukraus.
Kandidozės riziką taip pat didina geležies, vitamino B12 bei folio rūgšties trūkumas, nes šios medžiagos būtinos sveikai gleivinei palaikyti.
Antibiotikai naikina ne tik ligų sukėlėjus, bet ir gerąsias burnos mikrobiotos bakterijas.
Netekęs natūralių konkurentų, grybelis greitai užima laisvą gleivinės paviršių.
Astmai bei lėtinėms plaučių ligoms gydyti skirti inhaliuojami kortikosteroidai veikia kitaip: dalis vaisto dalelių nusėda ant burnos bei ryklės gleivinės ir slopina vietinį imunitetą.
Šią riziką sumažina paprastas įprotis – iškart po kiekvienos inhaliacijos praskalauti burną vandeniu arba išsivalyti dantis, o naudojant tarpinę (spenserį) didesnė vaisto dozė patenka tiesiai į plaučius.
Sumažėjus seilių išsiskyrimui, grybelio ląstelės nebėra natūraliai nuplaunamos, todėl ilgiau užsilieka ant gleivinės ir lengviau prie jos prisitvirtina.
Burnos sausumą dažniausiai sukelia reguliariai vartojami vaistai, sutrikusi skydliaukės veikla arba taikoma spindulinė terapija galvos ir kaklo srityje kuri pažeidžia seilių liaukas.
Daugiau informacijos apie burnos išsausėjimą ir to priežastis → Kserostomija (burnos išsausėjimas) – Priežastys, Gydymas.
Su protezų nešiojimu susijusi infekcijos forma vadinama proteziniu stomatitu – su ja susiduria nuo iki 65 % išimamuosius protezus nešiojančių pacientų.
Ant nekruopščiai valomo protezo paviršiaus formuojasi apnašos, kuriose dauginasi Candida bakterijos. Kadangi protezas nuolat liečiasi su dantenomis, grybelis lengvai persikelia į gleivinę.
Netiksliai pritaikytas protezas papildomai trina audinius, todėl pažeista gleivinė tampa dar imlesnė uždegimui.
Burnos kandidozė dažniausiai pasireiškia baltais arba raudonais gleivinės pažeidimais:
Šiuos pažeidimus lydi nemalonūs pojūčiai: deginimas, liežuvio bei dantenų skausmas, skonio pojūčio susilpnėjimas arba nuolat jaučiamas metalo skonis burnoje.
Skausmas stiprėja valgant aštrų, karštą ar rūgštų maistą, todėl sunkiau tampa valgyti ir gerti.
Jei imunitetas stipriai nusilpęs, infekcija iš burnos ertmės gali išplisti į ryklę bei stemplę, taip sukeliant skausmingą rijimą.
Gydytojas odontologas ar burnos higienistas kandidozę nustato tiesioginės apžiūros metu. Įvertinami būdingi gleivinės pažeidimai, apnašų pobūdis ir paciento anamnezė – vartojami vaistai, nešiojami dantų protezai ar gretutinės sveikatos būklės.
Kai infekcija kartojasi arba įprastas gydymas neduoda rezultatų, atliekami papildomi tyrimai.
Nuo pažeistos vietos paimamas mikrobiologinis tepinėlis arba pasėlis, kuris padeda tiksliai nustatyti konkrečią grybelio rūšį bei jos jautrumą vaistams.
Pasikartojanti kandidozė dažnai signalizuoja apie gilesnius organizmo sutrikimus, todėl pacientui gali būti rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus gliukozės, geležies bei vitamino B12 kiekiui įvertinti.
Lengvesnėms infekcijos formoms suvaldyti paprastai skiriami vietinio poveikio priešgrybeliniai vaistai: specialūs geliai, skalavimo suspensijos arba čiulpiamosios tabletės, pavyzdžiui, nistatinas.
Skalaujant burnos ertmę suspensija, vaistas tolygiai pasiekia visus pažeistus gleivinės plotus. Jei infekcija yra išplitusi arba paciento imunitetas stipriai susilpnėjęs, skiriamas sisteminis gydymas – geriamasis flukonazolas, kuris grybelį pasiekia per kraujotaką.
Įprastas gydymo kursas trunka nuo 7 iki 14 dienų.
Labai svarbu nenutraukti vaistų vartojimo vos išnykus matomiems simptomams ir pabaigti pilną kursą, nes likusios gyvybingos ląstelės gali sukelti ligos atsinaujinimą.
Kartu su vaistais būtina pasirūpinti ir papildomomis higienos priemonėmis: gydymo metu kasdien dezinfekuoti dantų protezus chlorheksidino tirpalu bei pasibaigus kursui pakeisti dantų šepetėlį nauju, kad išvengtumėte pakartotinio užsikrėtimo.
Kadangi priešgrybeliniai preparatai tik pašalina grybelio perteklių, bet neišsprendžia jį išprovokavusių priežasčių, kartu būtina koreguoti organizme trūkstamų vitaminų kiekį bei peržiūrėti burnos sausumą sukeliančius vaistus.
