Vos iÅ¡dygus pirmiesiems vaiko dantims, tÄ—veliams tenka atsakomybÄ— ne tik už jų priežiÅ«rÄ…, taÄiau ir tinkamų jų priežiÅ«ros įproÄių ugdymÄ… vaikui. Tik imantis Å¡ių veiksmų, galima užtikrinti, jog vÄ—liau neatsiras įvairių dantų problemų ar ligų, dÄ—l kurių reikÄ—tų kreiptis pagalbos į specialistus.
Tiesa, nors dantų priežiūra yra itin svarbi nuo pat mažens, į tai rimtai žiūri tikrai ne visi tėveliai. Daugeliui atrodo, jog kol vaikas turi pieninius dantis, rimtai jų prižiūrėti nebūtina, nes vienaip ar kitaip jie iškris ir juos pakeis nuolatiniai dantys.
TaÄiau bÅ«tent dÄ—l tokio neapdairumo vaikams ateityje tenka kentÄ—ti nuo įvairių problemų susijusių su dantimis: ligų, prastos jų iÅ¡vaizdos, o kartais gali atsirasti net ir tam tikri kalbos sutrikimai.
Šiame straipsnyje norėjome atkreipti dėmesį į nuolatinius dantis ir jų dygimo procesą. Aptarsime tai kaip vyksta šis procesas ir kokiais probleminiais atvejais būtina kreiptis į specialistus.
Vaikas kenÄia skausmus ar turi kitų dantų problemų? Jums padÄ—s klinikos „Domus Dentes“ vaikų odontologas Vilniuje.
Nuolatiniai dantys – tai antrasis žmogaus dantų rinkinys kuris pradeda dygti pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Pirminių dantų kritimas prasideda tuomet kai vaikas būna 6 metų amžiaus ir tęsiasi iki maždaug 12 metų.
Paskutiniai, protiniai dantys, vystytis baigia vÄ—lyvoje paauglystÄ—je.
Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Kaip minėjome prieš tai, dygti šie dantys pradeda tuomet, kada pradeda kristi pirmieji pieniniai dantys, kai vaikas būna apie 6 metų amžiaus.
Pilnai nuolatiniai dantys išsivysto žmogui sulaukus vėlyvos paauglystės.
Visas dygimo procesas vyksta etapais. Juos būtų galima išskirti maždaug taip:
Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys esantys dantų lankų galinėsė dalyje. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Jų dygimas prasideda sulaukus maždaug 6 metų ir tęsiasi iki 12 metų.
Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimÄ…. Kandžiais yra vadinami dantys esantys paÄiame lankų priekyje, o iltiniai – aÅ¡trÅ«s, iÅ¡ abiejų pusių iÅ¡ kandžių esantys dantys.
Kadžiai paprastai dygsta laikotarpyje nuo 6 iki 8 metų, o iltiniai – nuo 9 iki 13 metų.
TreÄiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mÅ«sų kaplius. Kapliai yra dantys tarp ilÄių ir krÅ«minių dantų ir dygsta taip pat nuo 9 iki 13 metų amžiaus.
Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mÅ«sų protinius dantis – paÄius paskutinius lankuose. Protiniai dantys yra patys paskutiniai krÅ«miniai dantys kurie iÅ¡dygsta ir kurių dygimo procesas paprastai gali užsitÄ™sti iki 17 ar net 25 metų amžiaus.
Yra keletas veiksnių nuo kurių priklausys dantų dygimo tvarka ir laikotarpis.
Žemiau, apie pagrindinius iš jų:
Vienas pagrindinių faktorių nuo kurių priklauso kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys yra genetika. Jei, tarkime, pas abu tėvus nuolatinių dantų dygimas buvo uždelstas, nemažai šansų, jog pas vaiką jų dygimas taip pat bus uždelstas.
Nemažai įtakos turės ir vaiko mityba. Jei kasdieniame racione nuolat trūksta svarbiausių vitaminų ir mineralų tokių kaip kalcis ar vitaminas D, nuolatinių dantų dygimas taip pat gali prasidėti vėliau.
Galiausiai įtakos turÄ—s ir vaiko burnos higienos įproÄiai. DÄ—l prastos higienos gali atsirasti įvairios dantenų ligos kurios ne tik atitolins dygimÄ…, taÄiau gali lemti kreivai iÅ¡augusius ir netaisyklingos formos dantis.
Nuolatinių dantų dygimas yra visiškai natūralus procesas, paprastai nereikalaujantis jokios odontologo intervencijos.
Tiesa, dÄ—l prastos burnos higienos ar kitų priežasÄių, nauji dantys nevisuomet iÅ¡dygsta be problemų.
Atvejai kuomet būtina kreiptis į odontologą būtų:
Pabaigai
Nuolatinis dantų dygimas yra visiškai natūralus procesas, praeinantis per keletą metų.
Norint iÅ¡vengti rimtų dantų problemų, tÄ—veliai privalo tinkamai rÅ«pintis savo vaikų dantų priežiÅ«ra ir skiepyti jiems teisingus jų priežiÅ«ros įproÄius.
Žinoma, jei problemos vis dėl to atsiranda, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
