Kserostomija (burnos išsausėjimas) – tai seilių liaukų veiklos sutrikimas, kai burnoje gaminasi nepakankamas seilių kiekis. Ši būklė pasireiškia sausumu, lipnumu, deginimu ar skausmu burnoje, apsunkintu rijimu ir kalbėjimu.
Kserostomija didina dantų ėduonies, kandidozės ir dantenų uždegimo riziką. Dažniausios sutrikimo priežastys – vaistai, lėtinės ligos, dehidratacija ir hormoniniai pokyčiai.
Odontologijos klinikos Vilniuje „Domus Dentes“ specialistai paaiškina, ką būtina žinoti apie kserostomiją.
Kserostomiją dažniausiai sukelia vaistai, sisteminės ligos, gyvenimo būdo veiksniai arba onkologinis gydymas. Seilių liaukų veiklos sutrikimai dažnai būna kelių veiksnių rezultatas, ypač vyresnio amžiaus pacientams, vartojantiems kelis vaistus vienu metu ar sergantiems lėtinėmis ligomis.
Kserostomiją sukelia antidepresantai, antihistamininiai, diuretikai, kraujospūdį mažinantys, anticholinerginiai ir nerimą slopinantys vaistai. Šie medikamentai slopina parasimpatinę nervų sistemą, kas trikdo seilių liaukų veiklą.
Vyresnio amžiaus pacientams, vartojantiems kelis vaistus vienu metu (vyksta vadinamoji polifarmacija), burnos sausumas pasireiškia dažniau ir būna intensyvesnis.
Kserostomija dažnai pasireiškia sergant lėtinėmis ar autoimuninėmis ligomis.
Sjogreno sindromas tiesiogiai pažeidžia seilių liaukas. Diabetas, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir reumatoidinis artritas trikdo nervinę ar medžiagų apykaitos kontrolę, atsakingą už seilių sekreciją.
Imuninės sistemos susilpnėjimas dėl ŽIV, hepatito C ar onkologinių susirgimų taip pat gali sumažinti seilių kiekį ir pabloginti burnos gleivinės būklę.
Tam tikri įpročiai neigiamai veikia seilių išsiskyrimą.
Kvėpavimas per burną, ypač naktį, sausina burnos gleivinę. Rūkymas veikia kraujotaką, slopina seilių gamybą ir pažeidžia gleivinių ląsteles. Alkoholis ir kofeinas skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, dėl ko taip pat mažėja burnos drėgmė.
Chemoterapija ir radioterapija, ypač taikoma galvos ar kaklo srityje, gali negrįžtamai pažeisti seilių liaukų audinius.
Spindulinė terapija mažina seilių ląstelių skaičių ir keičia jų struktūrą. Chemoterapiniai vaistai keičia seilių sudėtį, mažina jų klampumą ir apsaugines savybes. Po gydymo kserostomija gali išlikti kelis mėnesius ar tapti nuolatine.
Kreiptis į gydytoją odontologą rekomenduojama šiais atvejais:
| Gydymo kryptis | Aprašymas |
| Priežasties šalinimas ar valdymas | Pirmiausia įvertinami paciento vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė. Jei identifikuojamas konkretus medikamentas, sukeliantis burnos sausumą, gydytojas gali pasiūlyti alternatyvą su mažesniu šalutiniu poveikiu. Esant lėtinėms ar autoimuninėms ligoms, svarbu užtikrinti jų kontrolę. Onkologiniams pacientams, kuriems taikoma radioterapija galvos ar kaklo srityje, skiriamos apsauginės priemonės seilių liaukoms apsaugoti ar jų funkcijai stebėti. |
| Seilių stimuliacija natūraliai arba su priemonėmis | Seilių gamyba gali būti skatinama natūraliais būdais, pvz., kramtant becukrę gumą ar vartojant ksilitolio pastiles. Rūgštūs skonio dirgikliai, tokie kaip citrinos rūgštis, trumpam suaktyvina seilių liaukų veiklą, tačiau jų vartojimą būtina riboti dėl galimos dantų emalio erozijos. Reguliarus kramtymas tarp valgymų ne tik stimuliuoja seilių sekreciją, bet ir mechaniškai valo gleivinę. |
| Burnos drėkinimas | Pacientams rekomenduojama gurkšnoti vandenį mažais kiekiais, kad burnos gleivinė išliktų drėgna visos dienos metu. Sauso oro aplinkoje, ypač naktį, naudinga papildomai naudoti oro drėkintuvą. |
| Seilių pakaitalai ir pagalbinės medžiagos | Esant ryškiam burnos drėgmės trūkumui, gali būti paskirti seilių pakaitalai – geliai, purškalai ar specialūs skalavimo skysčiai, padengiantys gleivinę ir mažinantys diskomfortą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti medikamentus, kurie farmakologiškai skatina seilių išsiskyrimą. Papildomai naudojamos priemonės, kurių sudėtyje yra hialurono rūgšties, fluoro, chlorheksidino ar ksilitolio – jos padeda atkurti gleivinės vientisumą, apsaugoti nuo infekcijų ir sumažinti bakterines apnašas. |
