Vos išdygus pirmiesiems vaiko dantims, tėveliams tenka atsakomybė ne tik už jų priežiūrą, tačiau ir tinkamų jų priežiūros įpročių ugdymą vaikui. Tik imantis šių veiksmų, galima užtikrinti, jog vėliau neatsiras įvairių dantų problemų ar ligų, dėl kurių reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Tiesa, nors dantų priežiūra yra itin svarbi nuo pat mažens, į tai rimtai žiūri tikrai ne visi tėveliai. Daugeliui atrodo, jog kol vaikas turi pieninius dantis, rimtai jų prižiūrėti nebūtina, nes vienaip ar kitaip jie iškris ir juos pakeis nuolatiniai dantys.
Tačiau būtent dėl tokio neapdairumo vaikams ateityje tenka kentėti nuo įvairių problemų susijusių su dantimis: ligų, prastos jų išvaizdos, o kartais gali atsirasti net ir tam tikri kalbos sutrikimai.
Šiame straipsnyje norėjome atkreipti dėmesį į nuolatinius dantis ir jų dygimo procesą. Aptarsime tai kaip vyksta šis procesas ir kokiais probleminiais atvejais būtina kreiptis į specialistus.
Vaikas kenčia skausmus ar turi kitų dantų problemų? Jums padės klinikos „Domus Dentes“ vaikų odontologas Vilniuje.
Nuolatiniai dantys – tai antrasis žmogaus dantų rinkinys kuris pradeda dygti pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Pirminių dantų kritimas prasideda tuomet kai vaikas būna 6 metų amžiaus ir tęsiasi iki maždaug 12 metų.
Paskutiniai, protiniai dantys, vystytis baigia vėlyvoje paauglystėje.
Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Kaip minėjome prieš tai, dygti šie dantys pradeda tuomet, kada pradeda kristi pirmieji pieniniai dantys, kai vaikas būna apie 6 metų amžiaus.
Pilnai nuolatiniai dantys išsivysto žmogui sulaukus vėlyvos paauglystės.
Visas dygimo procesas vyksta etapais. Juos būtų galima išskirti maždaug taip:
Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys esantys dantų lankų galinėsė dalyje. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Jų dygimas prasideda sulaukus maždaug 6 metų ir tęsiasi iki 12 metų.
Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Kandžiais yra vadinami dantys esantys pačiame lankų priekyje, o iltiniai – aštrūs, iš abiejų pusių iš kandžių esantys dantys.
Kadžiai paprastai dygsta laikotarpyje nuo 6 iki 8 metų, o iltiniai – nuo 9 iki 13 metų.
Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų kaplius. Kapliai yra dantys tarp ilčių ir krūminių dantų ir dygsta taip pat nuo 9 iki 13 metų amžiaus.
Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima mūsų protinius dantis – pačius paskutinius lankuose. Protiniai dantys yra patys paskutiniai krūminiai dantys kurie išdygsta ir kurių dygimo procesas paprastai gali užsitęsti iki 17 ar net 25 metų amžiaus.
Yra keletas veiksnių nuo kurių priklausys dantų dygimo tvarka ir laikotarpis.
Žemiau, apie pagrindinius iš jų:
Vienas pagrindinių faktorių nuo kurių priklauso kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys yra genetika. Jei, tarkime, pas abu tėvus nuolatinių dantų dygimas buvo uždelstas, nemažai šansų, jog pas vaiką jų dygimas taip pat bus uždelstas.
Nemažai įtakos turės ir vaiko mityba. Jei kasdieniame racione nuolat trūksta svarbiausių vitaminų ir mineralų tokių kaip kalcis ar vitaminas D, nuolatinių dantų dygimas taip pat gali prasidėti vėliau.
Galiausiai įtakos turės ir vaiko burnos higienos įpročiai. Dėl prastos higienos gali atsirasti įvairios dantenų ligos kurios ne tik atitolins dygimą, tačiau gali lemti kreivai išaugusius ir netaisyklingos formos dantis.
Nuolatinių dantų dygimas yra visiškai natūralus procesas, paprastai nereikalaujantis jokios odontologo intervencijos.
Tiesa, dėl prastos burnos higienos ar kitų priežasčių, nauji dantys nevisuomet išdygsta be problemų.
Atvejai kuomet būtina kreiptis į odontologą būtų:
Pabaigai
Nuolatinis dantų dygimas yra visiškai natūralus procesas, praeinantis per keletą metų.
Norint išvengti rimtų dantų problemų, tėveliai privalo tinkamai rūpintis savo vaikų dantų priežiūra ir skiepyti jiems teisingus jų priežiūros įpročius.
Žinoma, jei problemos vis dėl to atsiranda, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
