Rūkymas sukelia dantenų uždegimą, skatina apnašų ir akmenų kaupimąsi, lemia dantų jautrumą, burnos išsausėjimą, blogą kvapą ir dantų praradimą.
Nikotinas silpnina audinių atsparumą infekcijoms ir lėtina gijimą po odontologinių procedūrų.
Ilgainiui rūkymas gali tapti viena pagrindinių burnos vėžio priežasčių.
Odontologijos klinika Vilniuje „Domus Dentes“ primena – rūkymo atsisakymas padeda išsaugoti sveikas dantenas, išvengti blogo burnos kvapo ir sumažinti rimtų burnos ligų riziką.
Rūkymas slopina seilių liaukų veiklą – burnos gleivinė išsausėja, o natūrali jos apsauga silpnėja.
Seilės ne tik mechaniškai pašalina apnašas, bet ir palaiko neutralų burnos pH. Jų trūkstant, terpė tampa rūgštinė, dėl kurios bakterijos sparčiai dauginasi.
Dėl to dažniau išsivysto dantų ėduonis, dantenų uždegimas ir atsiranda nemalonus burnos kvapas.
Lėtinis burnos sausumas gali sukelti gleivinės pažeidimus, jautrumą maistui. Rūkantiems ši būklė ilgainiui tampa nuolatine, todėl reikalauja papildomos burnos priežiūros.
Tabako dūmuose esančios dervos pažeidžia dantų paviršių – jis tampa šiurkštus ir labiau linkęs kaupti apnašas.
Rūkantiems šios apnašos formuojasi greičiau, jose daugiau bakterijų, o dėl spartesnės mineralizacijos jos greitai virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys kaupiasi po dantenomis, dirgina audinius ir skatina lėtinį uždegimą. Dėl to dantenos traukiasi, formuojasi gilios kišenės, kuriose susidaro palankios sąlygos bakterijoms plisti.
Laiku nepašalintos apnašos tiesiogiai prisideda prie periodonto ligų išsivystymo. Susikaupę akmenys taip pat sunkina kasdienę burnos priežiūrą – net kruopštus dantų valymas tampa neefektyvus.
Progresuojant uždegimui, dantys pradeda klibėti ir ilgainiui gali būti prarasti. Rūkantiems rekomenduojama profesionali burnos higiena dažniau nei du kartus per metus.
Rūkymas silpnina natūralų audinių atsaką į bakterijas, todėl dantenos tampa neatsparios infekcijai.
Nikotinas sutraukia kraujagysles, apriboja kraujotaką ir sumažina deguonies bei maistinių medžiagų tiekimą į audinius. Dėl to dantenų uždegimas gali progresuoti nepastebimai – be kraujavimo ar ryškaus skausmo.
Tokios sąlygos leidžia vystytis periodontitui – lėtinei infekcinei ligai, kuri ardo dantį supančius audinius ir kaulą.
Laiku nepastebėjus ir negydant periodontito, dantenos traukiasi, tarp dantų formuojasi gilios kišenės, ilgainiui prarandamas atraminis kaulas. Ši liga yra pagrindinė dantų netekimo priežastis tarp rūkančių pacientų.
Kuo didesnis rūkymo „stažas“ tuo didesnė kaulo rezorbcija ir sudėtingesnis gydymas. Reguliarus apsilankymas pas odontologą profilaktikai leidžia laiku aptikti šiuos pokyčius ir sustabdyti ligos progresavimą, kol dar nepažeisti gilieji audiniai.
Rūkymas trukdo audinių atsistatymui po odontologinių procedūrų.
Nikotinas sutraukia kraujagysles ir mažina deguonies patekimą į audinius, o tai silpnina imuninį atsaką ir lėtina gijimą.
Dėl šių procesų po dantų rovimo, implantacijos ar chirurginių intervencijų dažniau pasireiškia komplikacijos: užsitęsęs kraujavimas, infekcijos ar net visiškas implanto neprigijimas. Šios komplikacijos ne tik prailgina gydymo eigą, bet ir didina šansus, kad jis bus nesėkmingas.
Todėl gydytojai rekomenduoja nerūkyti bent 24 valandas po bet kokios intervencijos, o prieš ir po implantacijos – nuo savaitės iki kelių savaičių. Rūkymo nutraukimas net trumpam laikui ženkliai pagerina gijimo eigą ir padidina gydymo sėkmės tikimybę.
Tabako dūmuose esančios dervos ir pigmentai kaupiasi ant dantų paviršiaus, todėl dantys greitai praranda natūralią spalvą.
Iš pradžių jie pagelsta, vėliau tampa rudi ar net juodi. Dėmės įsigeria į emalio mikroplyšius ir ilgainiui tampa nepašalinamos įprastu dantų valymu. Rūkymas taip pat sausina burnos gleivinę, todėl joje dauginasi anaerobinės bakterijos, kurios išskiria sieros junginius – tai pagrindinė lėtinio, nemalonaus burnos kvapo priežastis.
Spalvos pakitimai ir kvapas nėra tik estetinė problema. Jie signalizuoja apie išbalansuotą burnos mikroflorą ir dantų apnašų perteklių, kuris gali virsti dantų akmenimis ar uždegimu.
Norint sumažinti šiuos padarinius, rūkantiems rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, naudoti dervas šalinančias dantų pastas ir dažniau tikrinti dantų būklę pas gydytoją odontologą.
Rūkymas ženkliai padidina burnos gleivinės ląstelių pažeidimų riziką.
Tabako dūmuose esančios kancerogeninės medžiagos kaupiasi ant skruostų, liežuvio, dantenų ir gomurio gleivinės, sukeldamos lėtinius audinių pokyčius. Ilgainiui susidaro negyjančios žaizdelės, atsiranda baltos arba raudonos dėmės, gali vystytis plokštelės ar opos. Tai dažniausi ankstyvieji ikivėžiniai pakitimai.
Rūkantiems burnos vėžio rizika yra iki 10 kartų didesnė nei nerūkantiems. Didelė problema – ši liga ankstyvose stadijose nesukelia skausmo ar diskomforto, todėl dažnai pastebima per vėlai. Dėl to rūkantiems žmonėms rekomenduojama profilaktiškai tikrintis burnos gleivinę pas gydytoją odontologą kas 6 mėnesius.
Tokia apžiūra leidžia laiku pastebėti pirmuosius pakitimus ir pradėti gydymą, kol liga dar nėra pažengusi.
| Nauda | Pokytis |
|---|---|
| Pagerėja kraujotaka dantenose | Nutraukus nikotino vartojimą, kraujagyslės išsiplečia, todėl į dantenas pradeda patekti daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Audiniai pradeda regeneruotis, o uždegimo židiniai mažėja. |
| Sumažėja uždegimų ir infekcijų rizika | Imuninė sistema atgauna jautrumą bakterijoms burnoje, todėl organizmas geriau kovoja su apnašose esančiais mikrobais. Dantenos rečiau parausta, kraujuoja ar skauda. |
| Atsistato seilių gamyba | Seilių liaukos pradeda veikti normaliai – burnos gleivinė drėksta, pH tampa stabilesnis, sumažėja ėduonies rizika. Pagerėja natūrali burnos apsauga nuo rūgščių ir bakterijų. |
| Mažėja nemalonaus kvapo intensyvumas | Nustojus rūkyti, burnoje mažėja anaerobinių bakterijų, kurios skaido baltymus ir išskiria sieros junginius. Kvapas iš burnos taip pat susitvarko. |
| Reikšmingai mažėja burnos vėžio rizika | Nebegaunant nuolatinio kancerogenų poveikio, burnos gleivinės ląstelės pradeda atsinaujinti. Laikui bėgant sumažėja ikivėžinių darinių ir lėtinių žaizdelių tikimybė. |
