Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, pasireiškiantis skausmu, paraudimu, patinimu ar opomis burnoje – ant liežuvio, dantenų, skruostų ar lūpų vidinės pusės.
Ši būklė gali apsunkinti valgymą, kalbėjimą ir burnos higieną. Stomatitas nėra viena liga – tai bendras terminas kelioms jos formoms, įskaitant aftinį (neužkrečiamą) ir herpinį (užkrečiamą) stomatitą.
Dažniausios priežastys – infekcijos, stresas, imuninės sistemos sutrikimai, burnos traumos ir vitaminų trūkumas.
Odontologijos klinika Vilniuje „Domus Dentes“ dalijasi informacija apie stomatito priežastis, simptomus ir gydymą.
Stomatitas atsiranda dėl burnos gleivinės uždegimo, kurį gali sukelti infekcijos, mechaniniai pažeidimai, nusilpusi imuninė sistema, vitaminų trūkumas ir stresas. Dažniausi infekciniai sukėlėjai – herpes simplex virusas (HSV‑1), Candida albicans grybelis ir įvairios bakterijos.
Gleivinę taip pat gali pažeisti breketai, netinkamai pritaikyti protezai, netyčiniai įkandimai, aštrus ar per karštas maistas. Tokie pažeidimai sudaro sąlygas infekcijai ir uždegimui.
Imuniteto silpnėjimas dėl lėtinių ligų, streso ar kai kurių vaistų (pvz., chemoterapijos, imunosupresantų) taip pat didina riziką susirgti stomatitu. Įtakos turi it vitaminų B12, folio rūgšties bei geležies trūkumas.
Papildomi rizikos veiksniai – rūkymas, prasta burnos higiena, hormoniniai pokyčiai (pvz., nėštumo metu), kai kurie vartojami vaistai ir burnos sausumas.
Stomatitas diagnozuojamas gydytojo arba odontologo atliekamos klinikinės apžiūros metu.
Vertinama burnos gleivinės būklė, opų ar pūslelių lokalizacija, dydis, forma ir skaičius, dantenų būklė, bendras burnos higienos lygis, taip pat galimi mechaniniai dirgikliai – aštrūs dantų kraštai, netinkami protezai ar ortodontiniai aparatai.
Gydytojas įvertina simptomų trukmę, skausmo intensyvumą ir paciento medicininę istoriją – buvusias infekcijas, vartotus vaistus, stresą, mitybos pokyčius ar imuninės sistemos veiklą.
Papildomi tyrimai skiriami, kai pažeidimai yra netipiniai, negyja ilgiau nei dvi savaites arba įtariama sisteminė liga ar infekcija.
Tokiais atvejais atliekamas mikrobiologinis tepinėlis, siekiant identifikuoti bakterinę, virusinę ar grybelinę infekciją ir kraujo tyrimai – vertinant vitaminų trūkumą, anemiją ar autoimuninius žymenis.
Jei pažeidimas įtartinas, atliekama biopsija piktybinėms ar autoimuninėms ligoms atmesti.
Lengvais atvejais stomatitas gydomas palaikant gerą burnos higieną ir vengiant dirgiklių.
Rekomenduojama skalauti burną drungnu druskos arba sodos tirpalu, vengti aštraus, karšto, rūgštaus maisto, nerūkyti ir nevartoti alkoholio. Maistas turėtų būti minkštas, kad nepažeistų gleivinės ir nekeltų papildomo skausmo.
Jei simptomai ryškesni arba pastebimi infekcijos požymiai, taikomas vaistinis gydymas. Naudojami anestetiniai geliai skausmui mažinti, antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai infekcijai kontroliuoti, taip pat antivirusiniai ar priešgrybeliniai preparatai, kai nustatomas konkretus sukėlėjas. Esant vitaminų trūkumui ar silpnam imunitetui, papildomai skiriami vitaminai ar imunitetą stiprinantys papildai.
Sudėtingesniais atvejais, kai uždegimas išplitęs ar nuolat pasikartoja, gydytojas taiko sisteminį gydymą.
Gali būti skiriami kortikosteroidai, imunomoduliatoriai ar kiti receptiniai vaistai, atsižvelgiant į stomatito tipą ir paciento bendrą sveikatos būklę.
Tokiais atvejais svarbu ne tik palengvinti simptomus, bet ir gydyti pagrindinę ligos priežastį.
| Prevencijos priemonė | Paaiškinimas |
| Kasdienė burnos higiena | Valykite dantis minkštu šepetėliu, naudokite dantų pastą be natrio laurilsulfato (SLS), prižiūrėkite tarpdančius ir liežuvį. |
| Subalansuota mityba | Užtikrinkite pakankamą vitamino B12, vitamino C, geležies ir folio rūgšties kiekį kasdieniame racione arba vartokite papildus, jei reikia. |
| Streso valdymas ir imuniteto stiprinimas | Ribokite stresą, laikykitės miego režimo, stiprinkite imuninę sistemą sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. |
| Protezų ir ortodontinių aparatų priežiūra | Valykite protezus kasdien, išimkite juos nakčiai, reguliariai tikrinkite jų būklę pas odontologą. |
| Reguliarūs vizitai pas odontologą | Lankykitės pas odontologą kas 6 mėnesius burnos būklės vertinimui ir profilaktikai. |
Į odontologą reikia kreiptis, jei burnos opos neišnyksta per dvi savaites. Užsitęsęs pažeidimas gali reikšti ne tik stomatitą, bet ir kitus burnos gleivinės ar sisteminius sutrikimus, kuriuos būtina įvertinti.
Skubus vertinimas būtinas, jei kartu pasireiškia karščiavimas, kraujavimas, sunkumas ryjant ar išryškėja padidėję limfmazgiai – šie požymiai gali rodyti infekcijos išplitimą ar stipresnį uždegiminį procesą.
Dažnai pasikartojančios ar vis skausmingesnės opos taip pat reikalauja dėmesio.
Kuo skiriasi aftinis ir herpetinis stomatitas?
Aftinis stomatitas – neužkrečiamas, sukelia opas burnos viduje. Herpetinis – užkrečiamas, pasireiškia pūslelėmis ant lūpų ar jų srityje.
Ar stomatitas gali būti kitos ligos požymis?
Taip. Pasikartojantis ar sunkus stomatitas gali rodyti autoimunines, virškinamojo trakto ar kraujo ligas.
Kada stomatitas pavojingas vaikams?
Kai vaikui pasireiškia karščiavimas, jis atsisako valgyti ar gerti, burnoje matomos opos – gresia dehidratacija.
Ar galima užsikrėsti stomatitu per bučinį?
Taip, jei tai herpetinis stomatitas. Virusas plinta per seiles aktyvios infekcijos metu.
Kaip sumažinti stomatito riziką nešiojant protezus?
Kasdien valykite protezus, išimkite nakčiai, reguliariai lankykitės pas odontologą.
